|
Pelėdos paslaptis
Ekstravagantiškai save pralinksminti nutarė prancūzų milijonierius, pasivadinęs Maksas Valentinas: jis išleido knygą „Auksinės pelėdos beieškant“, kurioje pasakojo, kaip jis kažkur Prancūzijoje užkasė pelėdos skulptūrėlę, išlietą iš 3 kilogramų aukso ir 10 kilogramų sidabro, papuoštą mažais brilijantais. Maksas netgi nurodė apytikslias koordinates ir iūlė skaitytojams surasti tą paslaptingą vietą ir tapti lobio savininkais. To pasekoje neaža dalis dalis Prancūzijos buvo išrausta, keletas lobio ieškotojų tapo psichiniais ligoniais, o pats Maksas Valentinas buvo priverstas nusamdyti asmeninius sargybinius, nes iekvieną dieną dieną gausėjo grąsinančių laiškų, kurių autoriams nepasisekė „pagauti pelėdos“...
„Galvok!“
Didžiulėje amerikietiškų saldumynų gausybėje pasirodė ne tik skanus, bet ir labai naudingas, kaip tikina jo gamintojai, produktas: saldainiai-batonėliai nuo kurių nestorėja bet protingėja. Šie saldainiai taip ir vadinasi „Galvok!“. Norintieji įgauti daugiau proto turi suvalgyti batonėlį likus pusvalandžiui iki numatomo protinio seanso, ir užgerti dideliu vandens kiekiu, – tada joie egzaminai nebaisūs!
Menininko barzda
40-metis amerikietis Elvinas Hardsfordas iš Pietų Kalifornijos tarp menininkų yra žymus tuo, kad savo abstrakčius paveikslus tapo ne teptuku, bet savo barzda. Sukurti vienam paveikslui reikia ne vienerų metų, bet dailininkas mano, kad šis laikas yra praleistas ne veltui: „ Man sako, kad galėčiau nutapyti ir greičiau, jeigu tapyčiau rankomis, bet aš jaučiu daug didesnį įkvėpimą, kai dirbu barzda. Tai visai nesunku, reikia tik išmokti su smakru daryti tikslius judesius“.
Žiurkė vietoj vyro
50-metė anglė Linda Kolinz nebuvo laiminga dėl vedybinio gyvenimo. Išsiskirti su vyru nesiryžo: nesinorėjo likti vienai tuščiame bute. Situacija pasikeitė tada, kai jai gimimo dienos proga kažkas iš pažystamų padovanojo baltą žiurkę Roki. Tokiu būdu Linda gavo mielą gyvenimo palydovą, kokiu niekada nebuvo jos vyras. Be to žiurkė pasirodė esanti švaresnė ir draugiškesnė už bet kokį vyrą, kurį ji buvo sutikusi. Linda netrukus išsiskyrė ir dabar laimingai gyvena su žiurke.
Likimas pagal... krūtinę
Prancūzų burtininkas ir daktaras Kristianas Diupre tvirtina, kad tai pats tiksliausias būdas nuspėti ateitį. Jis buria iš krūties spenelio. Būrimo pradžioje klientas turi paimti į ranką jaunos daktaro Diupre asistentės krūtį. Ji lengvai paspaudžiama ir iš spenelių pasirodo maži burbuliukai. Pagal juos daktaras ir spėja ateitį. Naujasis būrimo būdas Paryžiuje populiarėja. Įdomu, kad tarp Diupre klientų yra ne tik vyrų, bet ir moterų...
Trigubas gyvenimas
Lesterširo grafystės gyventoja Di Kvembi yra žymi tuo, kad seka nuostatyta „Dievas myli trejybę“. Dar jaunystėje ji pastebėjo, kad kai kurie dalykai jai pavyksta tik darant trečią kartą. Po truputį tai tapo įpročiu. Ji ne tik ištekėjo tris kartus ir pagimdė tris vaikus, bet ir tris kartus perėjo iš universiteto į universitetą ir persikraustė iš miesto į miestą. Ji tris kartus per dieną valo dantis, suvalgo po tris patiekalus per pusryčius, pietus ir per vakarienę. Rinkadamasi pirkinius parduotuvėje, visada ima trigubai daugiau, važinėja iš eilės trimis automobiliais ir netgi gatvę pereina tris kartus.
Nuogas aikštėje!
Patį beprotiškiausią konkursą, kurį paskelbė Port-Elizabet (Pietų Afrikos respublika) radijo stotis, laimėjo 36-metis Džeimsas Relis. Jis paprasčiausiai iššoko su parašiutu išeiginę dieną ir nusileido į pilną žmonių aikštę. Džeimsas buvo visiškai nuogas (tik buteliuku nuo dezodoranto slėpė savo intymiąją vietą). Žinoma, jam teko kurį laiką šalti, pasėdėti policijoje, bet po viso to jis išlošė pagrindinį konkurso prizą naują automobilį, apie kurį seniai svajojo.
Geriausios medžiotojo laidotuvės
Tokias laidotuves reklamuoja Kanados firma „Medžiotojo memorialas“. Aistringo medžiotojo kremuoti palaikai sumaišomi paraku ir šiuo mišiniu užpildomos kulkos. Tada velionio garbei jų artimiesiems ir draugams surengiama didelė medžioklė. „Prašymų tiek daug, kad nespėjam jų įgyvendinti“, - sako firmos vadovas Džejus Knadsenas. Ši firma taip pat turi pasiūlymą, kaip pagerbti mirusį žveją: jo palaikus sumaišyti su masalu žuvims, po to suruošti didžiulę žvejybą. Tokie renginiai kainuoja nepigiai (7 tūkstančiai dolerių), bet atmintyje išlieka ilgai.
|
